Atsiliepimai
Aprašymas
Apatinės nugaros dalies skausmo (ANDS) priežiūra pasižymi dideliu kintamumu, gairių nepaisymu, biopsichosocialinių problemų pertekliniu medikalizavimu, nelygybe ir pernelyg dideliu dėmesiu intervenciniam bei operaciniam gydymui. Taip pat kyla reikšmingų problemų, susijusių su mūsų supratimu apie šį sutrikimų bei šia tema publikuota literatūra. Gairės, orientuotos į trumpalaikį ūmaus ANDS valdymą, dažnai nėra taikomos klinikinėje praktikoje ir turi ribotą pritaikomumą. Realybė tokia, kad ANDS daugeliui žmonių yra lėtinė, pasikartojanti problema. Todėl priežiūra turėtų būti nukreipta į lėtinių ligų valdymo modelį, sutelkiant dėmesį į funkcijos optimizavimą ir ilgalaikę sveikatą.
Svarbu pabrėžti, kad apatinės nugaros dalies skausmo (ANDS) atvejai nėra vienodi. Apatinės nugaros dalies skausmas tai simptomas, o ne diagnozė, panašiai kaip dusulys ar pilvo skausmas. Yra nemažai specifinių būklių, galinčių sukelti arba būti susijusių su ANDS, taip pat gretutinių ligų, turinčių įtakos natūraliai eigai ir gydymo pasirinkimams. Tarp jų – disko išvaržos, degeneracinė stuburo stenozė, navikai – visos šios būklės gali pasireikšti radikuliniu skausmu ar radikulopatija, tačiau jų eiga ir gydymo taktikos gerokai skiriasi. Istminė spondilolistezė taip pat nėra tapati degeneracinei spondilolistezei – jos skiriasi tiek demografiniais ypatumais, tiek natūralia eiga, tiek gydymo sprendimais. Lėtinis ANDS pacientams, turintiems nerimo ar depresijos sutrikimų, reikalauja kitokio požiūrio nei tiems, kurie neturi psichikos sveikatos problemų – tiek gretutinių būklių gydymas, tiek atsakas į taikomus gydymo metodus gali būti visiškai skirtingi.
Nepavykus laiku atpažinti specifinių būklių – tokių kaip šoninė disko išvarža vyresnio amžiaus pacientui, ankilozinis spondilitas jaunam suaugusiajam ar klubo sąnario patologija – gali būti paskirtas netinkamas gydymas, sukeliantis pacientui papildomų kančių. Priežiūros strategijos taip pat turi būti diferencijuojamos pacientams, kuriems būdingas išplitęs skausmas, bendras silpnumas, nėštumas, su darbu susiję sužalojimai ar nutukimas, palyginti su tais, kurių problema apsiriboja izoliuotu apatinės nugaros dalies skausmu.
Nespecifinės ir silpnai pagrįstos diagnozės dar labiau apsunkina tinkamo gydymo parinkimą. Be to, pacientų marginalizacija, psichologinės traumos, šališkas požiūris, etnokultūriniai bei socialiniai-ekonominiai veiksniai daro įtaką gydymo kokybei visais sveikatos priežiūros lygmenimis. Daugelis stuburo priežiūros aspektų išlieka ginčytini – tai pasakytina apie lūžių, stuburo stenozės ir disko išvaržų gydymą.
Kaip visa tai gali suprasti medicinos specialistai, jau nekalbant apie pacientus ar visuomenę apskritai? Knyga „Apatinės nugaros dalies skausmas“ padeda tai padaryti, remdamasi realiomis klinikinėmis situacijomis. Kai kuriuose skyriuose nagrinėjamas ūminis ir lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas (ANDS), o kituose gilinamasi į specifinių veiksnių poveikį – pavyzdžiui, tam tikrų sporto šakų, kaip golfo ar bėgimo, arba gretutinių būklių, tokių kaip depresija, nutukimas, nugaros smegenų pažeidimas, amputacija, nėštumas ar silpnumas. Pateikiami ir svarbiausių „raudonųjų vėliavėlių“ būklių, tokių kaip trauminiai lūžiai, navikai, infekcijos ir arklio uodegos sindromas, pavyzdžiai, taip pat atvejai, susiję su kompresiniais lūžiais ir spondilolize.
Nagrinėjami ir dažni struktūriniai stuburo pakitimai – disko išvaržos, stuburo stenozė, spondilolistezė ir skoliozė. Visuose atvejų aprašymuose pateikiami pagrindiniai diagnostikos ir pradinio valdymo žingsniai, o dažnai – ir išsamesnės pažangios priežiūros, alternatyvių baigčių bei lygybės aspektų analizės. Kiekvienas skyrius kritiškai vertina turimus duomenis, siekiant paneigti paplitusius klaidingus įsitikinimus, identifikuoti neveiksmingą gydymą ir pateikti kuo tikslesnes diagnostikos bei gydymo rekomendacijas.
Ši pateikta informacija padės pirminės sveikatos priežiūros ir kitiems specialistams sukurti struktūruotą priežiūros metodiką ir efektyviai valdyti įvairias dažnas klinikines situacijas. Įtrauktas turinys bus naudingas fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) specialistams, chirurgams, kineziterapeutams, chiropraktikos paslaugų teikėjams, reumatologams ir kitiems, dirbantiems su plačiu įvairių būklių spektru. Autoriai dalijasi ekspertize, apimančia visą priežiūros spektrą, ir įtraukia specialistus iš FMR, ortopedinės bei neurologinės chirurgijos, chiropraktikos, reumatologijos, geriatrijos, sporto medicinos, radiologijos ir psichologijos sričių, taip pat žinomus tyrėjus įvairiose susijusiose srityse.
Šios knygos atvejai aiškiai apibrėžia daugelį būklių, aprašo žinomą jų natūralią eigą ir klinikinius požymius bei kritiškai vertina įvairių priežiūros formų taikymą. Visos nugaros skausmo (NS) ir susijusių sutrikimų turinčių pacientų populiacijoje chirurgijos ir intervencinės stuburo priežiūros vaidmuo yra ribotas. Daugumą pacientų galima ir reikėtų valdyti švietimu, aktyvumo modifikavimu, psichologiškai pagrįsta priežiūra, tinkamu, bet ne pertekliniu diagnostiniu vertinimu bei tinkama parama. Geriau supratus kai kurias įvairias būkles, apimančias plačią „nugaros skausmo“ sąvoką, pirminės sveikatos priežiūros specialistai ir kiti galės jaustis užtikrinčiau, efektyviau padėti savo pacientams ir nukreipti juos tinkama priežiūra.
Apatinės nugaros dalies skausmo (ANDS) priežiūra pasižymi dideliu kintamumu, gairių nepaisymu, biopsichosocialinių problemų pertekliniu medikalizavimu, nelygybe ir pernelyg dideliu dėmesiu intervenciniam bei operaciniam gydymui. Taip pat kyla reikšmingų problemų, susijusių su mūsų supratimu apie šį sutrikimų bei šia tema publikuota literatūra. Gairės, orientuotos į trumpalaikį ūmaus ANDS valdymą, dažnai nėra taikomos klinikinėje praktikoje ir turi ribotą pritaikomumą. Realybė tokia, kad ANDS daugeliui žmonių yra lėtinė, pasikartojanti problema. Todėl priežiūra turėtų būti nukreipta į lėtinių ligų valdymo modelį, sutelkiant dėmesį į funkcijos optimizavimą ir ilgalaikę sveikatą.
Svarbu pabrėžti, kad apatinės nugaros dalies skausmo (ANDS) atvejai nėra vienodi. Apatinės nugaros dalies skausmas tai simptomas, o ne diagnozė, panašiai kaip dusulys ar pilvo skausmas. Yra nemažai specifinių būklių, galinčių sukelti arba būti susijusių su ANDS, taip pat gretutinių ligų, turinčių įtakos natūraliai eigai ir gydymo pasirinkimams. Tarp jų – disko išvaržos, degeneracinė stuburo stenozė, navikai – visos šios būklės gali pasireikšti radikuliniu skausmu ar radikulopatija, tačiau jų eiga ir gydymo taktikos gerokai skiriasi. Istminė spondilolistezė taip pat nėra tapati degeneracinei spondilolistezei – jos skiriasi tiek demografiniais ypatumais, tiek natūralia eiga, tiek gydymo sprendimais. Lėtinis ANDS pacientams, turintiems nerimo ar depresijos sutrikimų, reikalauja kitokio požiūrio nei tiems, kurie neturi psichikos sveikatos problemų – tiek gretutinių būklių gydymas, tiek atsakas į taikomus gydymo metodus gali būti visiškai skirtingi.
Nepavykus laiku atpažinti specifinių būklių – tokių kaip šoninė disko išvarža vyresnio amžiaus pacientui, ankilozinis spondilitas jaunam suaugusiajam ar klubo sąnario patologija – gali būti paskirtas netinkamas gydymas, sukeliantis pacientui papildomų kančių. Priežiūros strategijos taip pat turi būti diferencijuojamos pacientams, kuriems būdingas išplitęs skausmas, bendras silpnumas, nėštumas, su darbu susiję sužalojimai ar nutukimas, palyginti su tais, kurių problema apsiriboja izoliuotu apatinės nugaros dalies skausmu.
Nespecifinės ir silpnai pagrįstos diagnozės dar labiau apsunkina tinkamo gydymo parinkimą. Be to, pacientų marginalizacija, psichologinės traumos, šališkas požiūris, etnokultūriniai bei socialiniai-ekonominiai veiksniai daro įtaką gydymo kokybei visais sveikatos priežiūros lygmenimis. Daugelis stuburo priežiūros aspektų išlieka ginčytini – tai pasakytina apie lūžių, stuburo stenozės ir disko išvaržų gydymą.
Kaip visa tai gali suprasti medicinos specialistai, jau nekalbant apie pacientus ar visuomenę apskritai? Knyga „Apatinės nugaros dalies skausmas“ padeda tai padaryti, remdamasi realiomis klinikinėmis situacijomis. Kai kuriuose skyriuose nagrinėjamas ūminis ir lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas (ANDS), o kituose gilinamasi į specifinių veiksnių poveikį – pavyzdžiui, tam tikrų sporto šakų, kaip golfo ar bėgimo, arba gretutinių būklių, tokių kaip depresija, nutukimas, nugaros smegenų pažeidimas, amputacija, nėštumas ar silpnumas. Pateikiami ir svarbiausių „raudonųjų vėliavėlių“ būklių, tokių kaip trauminiai lūžiai, navikai, infekcijos ir arklio uodegos sindromas, pavyzdžiai, taip pat atvejai, susiję su kompresiniais lūžiais ir spondilolize.
Nagrinėjami ir dažni struktūriniai stuburo pakitimai – disko išvaržos, stuburo stenozė, spondilolistezė ir skoliozė. Visuose atvejų aprašymuose pateikiami pagrindiniai diagnostikos ir pradinio valdymo žingsniai, o dažnai – ir išsamesnės pažangios priežiūros, alternatyvių baigčių bei lygybės aspektų analizės. Kiekvienas skyrius kritiškai vertina turimus duomenis, siekiant paneigti paplitusius klaidingus įsitikinimus, identifikuoti neveiksmingą gydymą ir pateikti kuo tikslesnes diagnostikos bei gydymo rekomendacijas.
Ši pateikta informacija padės pirminės sveikatos priežiūros ir kitiems specialistams sukurti struktūruotą priežiūros metodiką ir efektyviai valdyti įvairias dažnas klinikines situacijas. Įtrauktas turinys bus naudingas fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) specialistams, chirurgams, kineziterapeutams, chiropraktikos paslaugų teikėjams, reumatologams ir kitiems, dirbantiems su plačiu įvairių būklių spektru. Autoriai dalijasi ekspertize, apimančia visą priežiūros spektrą, ir įtraukia specialistus iš FMR, ortopedinės bei neurologinės chirurgijos, chiropraktikos, reumatologijos, geriatrijos, sporto medicinos, radiologijos ir psichologijos sričių, taip pat žinomus tyrėjus įvairiose susijusiose srityse.
Šios knygos atvejai aiškiai apibrėžia daugelį būklių, aprašo žinomą jų natūralią eigą ir klinikinius požymius bei kritiškai vertina įvairių priežiūros formų taikymą. Visos nugaros skausmo (NS) ir susijusių sutrikimų turinčių pacientų populiacijoje chirurgijos ir intervencinės stuburo priežiūros vaidmuo yra ribotas. Daugumą pacientų galima ir reikėtų valdyti švietimu, aktyvumo modifikavimu, psichologiškai pagrįsta priežiūra, tinkamu, bet ne pertekliniu diagnostiniu vertinimu bei tinkama parama. Geriau supratus kai kurias įvairias būkles, apimančias plačią „nugaros skausmo“ sąvoką, pirminės sveikatos priežiūros specialistai ir kiti galės jaustis užtikrinčiau, efektyviau padėti savo pacientams ir nukreipti juos tinkama priežiūra.
Atsiliepimai